Lietuva tūkstantmečius garsėja savo unikalia gamta. Tačiau dažniausiai po kvapą atimančiu grožiu slypi gausybė istorijų, padedančių dar labiau įvertinti buvimo lietuviškoje gamtoje patirtį. Tad jei atšilus orams išskirtinių potyrių planuojate ieškoti Lietuvos pajūryje, užbėgdami už akių, pristatome 10 negirdėtų Lietuvos pajūrio istorijų. Jos sudomins ir daug ką girdėjusius istorijos mėgėjus, ir vaikus, ir net fantastikos fanus.
Neringos legenda
Atvykę į Kuršių neriją, 98 km. ilgio smėlio kopų pusiasalį, kuris 2000 m. buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, neskubėkite pirmiausia ragauti vietinių žvejų gėrybių. Kelionę būtinai pradėkite nuo pažinties su Neringa ir jos legenda. Anot jos, Neringos įstabioji smėlio juosta, kopos, įlankos žvejams atsirado iš meilės ir pavydo istorijos. Jos centre – kunigaikščio Karvaičio dukra Neringa, jos jaunikis, Ventės pilies paveldėtojas, ir senasis prūsų jūros dievas Bangpūtys.
Kuršininkų tauta
Nidos žvejo lūpomis pasakota istorija apie kuršininkų tautą – išsamus liudijimas apie jų įdomią kasdienybę bei įvairius pramanus. Pavyzdžiui, ar žinojote, kad kuršininkai buvo praminti „akmeniniais krikščionimis“, kuršiška kava prilygo šiltam alui su degtine, o audringas oras vadinamas kuršišku oru? Jei kyla klausimų, kodėl gi taip kuršiai buvo vertinami, kuršininkų tautos legenda atsako į visus klausimus apie 500 metų gyvavusią jų kultūrą. Šiandien ji pažįstama tik iš tokio pobūdžio pasakojimų.
Kuršių marios, kitaip dar vadinamos Prūsų jūra, yra unikalus vandens telkinys, iškirtas nuo Baltijos jūros siaura, apie 100 kilometrų ilgio Kuršių nerijos juosta. Šis natūralus stebuklas, manoma, susiformavo prieš apie 5000 metų. Pradžioje, tai buvo tik seklus jūros įlanka, bet laikui bėgant, Kuršių nerija išplito ir atskyrė šią įlanką nuo jūros, sukurdama didžiausią Baltijos jūros lagūną, kurią dabar žinome kaip Kuršių marios. Šias marios su Baltijos jūra sieja siauras Klaipėdos sąsiauris, kuris atskiria šį natūralų stebuklą į šiaurinę Lietuvos dalį ir pietinę Karaliaučiaus sritį Rusijoje.
Kuršių marios yra ypatingos savo formos: jos primena trikampį, kurį perpildo daug kyšulių, dažnai vadinamų ragais. Daugiausia šių ragų rasite nerijos pusėje, kurie susiformavo iš smėlio kaupimosi metu. Šie ragai turi mažų įlankėlių, o nerijos pusėje krantai išsiskleidžia aukšti ir statūs, nusėdę smėliu į marias.
Nemunas ir dar apie 20 mažesnių upių suteikia gyvybės Kuršių marioms. Klaipėdos sąsiauris, nors ir nepakankamai gilus pridengti druskingo vandens patekimui į marios, garantuoja šių vandenų skaidrumą. Tai puikiausiai matoma rugpjūčio mėnesį, kai Kuršių marių vanduo šiltėja. Dėl didelio paviršiaus ploto, vėjai čia sukelia įspūdingas bangas, kurios gali siekti net kelių metrų aukštį.
Kuršių marios seniai garsėja gausiais žuvų ištekliais ir yra vienas iš produktyviausių vandens telkinių Europoje. Jau kryžiuočių kronikose paminėta žvejyba šiose mariose, o kuršių žvejai buvo vertinami net duoklėmis. Šiaurinėje marių dalyje, apsaugotoje nuo audrų, įsikūręs svarbiausias Lietuvos uostas – Klaipėda. Šiame uoste kasmet perkraunama daugiau nei 20 milijonų tonų krovinių. Čia yra naftos, konteinerių, kietųjų ir skystųjų krovinių terminalai, taip pat keltai ir kruiziniai laivai. Kuršių marios netinka dideliems jūriniams laivams dėl nedidelio gilumo, tačiau vidiniams upiniams laivams jie teikia gyvybiškai svarbų laivybos kelio tarp Klaipėdos ir Kauno.
Marioms būdingos didelės bangos, kurios ypač pritraukia buriuotojus. Smiltynėje ir Nidoje įsikūrę keli jachtklubai kasmet organizuoja regatas, pritraukiančias dalyvius ir žiūrovus iš Lietuvos ir užsienio.
Be to, Kuršių marias turi įdomią istoriją, susijusią su garlaiviais ir pašto tarnautoju vardu Fritzas Froese. Jis buvo žinomas dėl savo būdo iškelti baltą vėliavą, kai garlaivis norėdavo išlipti Nidoje. Šis veiksmas tampa legendiniu, ir Froese yra apdovanotas už jį Prūsijos karališkosios ordinų draugijos medaliu už nuopelnus tėvynei. Jo žodžiai “Paštas niekada neklysta” išliko įamžinti virš daugelio Rytprūsių pašto tarnybų durų.
Visa tai rodo, kad Kuršių marios yra ne tik natūralinis stebuklas, bet ir svarbus vandens telkinys, turintis įvairių pritaikymo galimybių ir gilų ryšį su regiono istorija.