VIENOS DIENOS IŠVYKOJE GALITE PATIRTI:
Ekskursija po Raudondvario pilį-dvarą ,,Vaiduoklio beieškant”
Dvaras – XVII a. pradžios Lietuvos renesanso architektūros paminklas. Dvaras stūkso Nevėžio dešiniojo kranto aukštutinėje terasoje, šalia Nevėžio ir Nemuno santakos. Rūmai, kartu su 3,8 ha parko teritorijoje išsidėsčiusiais dviem oficinų pastatais, oranžerija, arklidėmis ir ledaine, sudaro vieningą dvaro ansamblį. (pilį lankome iš lauko).
Ekskursija su grafiene Rozalija Raudondvario dvare
Viena žaviausių Raudondvario dvaro šeimininkių grafienė Rozalija dar ir šiandien su didžiausiu džiaugsmu priiminėja svečius. Abejingų nepaliekanti ponia dalinasi prisiminimais apie dvaro gyvenimą bei valdžiusių grafų Tiškevičių Raudondvaryje paliktus pėdsakus. Šio susitikimo dvaro svečiai tikrai ilgai neužmirš!
Atitrūk nuo miesto Sadauskų sodyboje
Svečiai kviečiami apsilankyti tradiciniame, lietuviškame etnografiniame rūsyje. Čia siūlome degustuoti naminius sūdytus lašinius su raugintais ekologiškais agurkais, skanauti naminio sūrio su įvairiomis natūraliomis uogienėmis, paragauti sodyboje gaminto obuolių ar vynuogių vyno. Taip pat svečius vaišiname, tik šioje sodyboje gaminama putinų arbata.
Palemono piliakalnis Seredžiuje
Lietuvos istorijos 1000 mečio pėdsakai. Čia minimi tūkstantmetės Lietuvos istorijos liudininkai. Palemono istorija ir legendos. Galingos pilies išsilaikymas net 70 m.
Gedimino ir Vytauto Didžiojo laikų Veliuona
Atimtis gyva. Pažintis su šiuo miesteliu. Veliuona- vėlių deivė. Ką slepia Veliuonos piliakalniai. LDK kunigaikščių garbinimo apeigos. Rasime gamtos paminklą Laumės pėdą. Užkopsime į porą Leituvai svarbių piliakalnių. Ant vieno iš jų stovėjusi ne viena pilis, kitas supiltas kaip kapas LDK kunigaikščiui.
Raudonės pilis
Iš pilies bokšto pamatysite nuostabų Nemuno panoramos grožį. Garsieji Lietuvos didikai, jų kultūrinis palikimas Lietuvoje. Grafų tradicijos ir papročiai. Garsi meilės istorija atkeliavusi iš Madeiros. Visa tai pasakojime prie Raudonės pilies.
„Siesta po liepomis“ - Raudonėje
Nepaprasta portugalo Žozė de Faria e Kastro meilė Sofijai Vaksel amžiams sujungė Madeirą ir Raudonę. Jų meilę iki šiol saugo parko alėjos, tvenkiniai, pasakojamos legendos…Dar daugiau sužinosite ir patirsite dalyvaudami edukacinėje programoje ,,Siesta po Raudonės liepomis“ :kas yra siesta; išgirsite pilies istoriją; paragausite dvaro gaspadinės Birutės kepto ypatingo pyrago; atsigaivinsite ypatingomis arbatomis: ,,Pilies vaiduoklių arbata“, ,,Sofijos arbata“, ,,Po Raudonės liepa“, ,,Balandos paguoda“…; išgirsite nepaprastų legendų ir nutikimų apie vaiduoklius ir ne tik
Panemunės pilis
Panemunės pilių reprezentaciją baigia Skirsnemunės pilis, turėjusi daug valdytojų. Nusikaltimai ir bausmės viduramžiais. Pilies kalėjimas, menės, požemiai.Ekskursija su vaidinimu „Šiokiadienis tuometėje pilyje“. Ekskursijos dalyviai, pasirinkę apžvalginę ar teminę ekskursiją, be gido pasakojimo dar galės mėgautis vaizdais iš realaus gyvenimo pilyje. Kaip gyveno pilies šeimininkai ir jiems tarnavę žmonės, kaip bendravo, ką valgė, kuo rengėsi, kas juos džiugino ar liūdino, ką jie vadino delijomis, klepkomis ar latrinomis – į tuos ir panašius klausimus padės atsakyti ekskursiją papildantis pilies vaidinimas. Žiūrint vaidinimą, pasivaišinsime senoviškomis vaišėmis, vasaros sezono metu teikiamomis mugės prekeivių, arba ištaigingais bajoriškais pietumis, paruoštais pilies restorano kuchmistrų (virėjų) pagal senoviškus receptus.
Panemunių regioninio parko lankytojų centras. Edukacija: Senieji Nemuno amatai.
Supažindinami su senaisiais Nemuno amatais: sielių pynimu ir plukdymu, žvejyba ir žvejybos įrankių gamyba, laivyba ir laivadirbyste, kėlimu per Nemuną bei upės – vandens kelio priežiūra. Gali pamatyti ir pačiupinėti autentiškus senuosius amatininkų įrankius. Rodomi filmukai apie medinės Nemuno valties statybą tradiciniais laivadirbio įrankiais ir plukdomojo tinklo gamybą. Ekskursijos po ekspoziciją pabaigoje dalyviai patys galės dalyvauti gaminant atskiras plukdomojo tinklo dalis. Naudojant „spūlę“ ir vijimo įtaisą „matarą“ suvyti virves tinklo pavaroms, specialiame įtaise išlieti švininius tinklo „svorelius“ ir su „mašinka“ (prietaisu plūdėms daryti) išpjauti plūdes tinklui.
Medaus pasaka“ medaus slėnyje
Pažintis su bitininkystės istorija, tradicijomis bei medaus degustavimas
Žiobrių kepimas
Pasinaudokite galimybe išvysti tradicinį žiobrių kepimą ir Jūs. Klasteris „Panemunių turai“ Jūsų pageidavimu suorganizuos šį tradicinį žiobrių kepimą ir jų degsutaciją, kurios metu turėsite galimybę ne tik susipažinti su tikrai unikalia žuvimi ir jos gamybos papročiais, bet ir paragauti išskirtinio skonio žiobrio
Sodyboje „Jurodis“
„Jurodyje“ puoselėjamas žemaičių kulinarinis paveldas, kuriam nemenką įtaką darė vokiška kultūra. „Jurodyje“ mes siūlome paragauti duonos giroje troškintos jautienos, keptos kiaulienos su žolelėmis, kopūstienės, rūgščios bulvienės, šaltsriubės, mirkalo su karštomis bulvėmis, pagal vietinius receptus paruoštos žuvies, grūstų kanapių, kastinio, mėtų arbatos, šviežio medaus ir daug kitų valgių bei gėrimų
Jurbarko krašto muziejuje
Susitiksime XIX a. pab.–XX a. pr. dvariškių rūbais pasipuošiusią ekskursijos vadovę ir pasivaikščiosime po parką, atskleidžiančiu Jurbarko krašto istorijas. Vėliau pažinsim Napoleono III dvaro madomis – “antruoju rokoko” stiliumi, vėduoklių ženklais, pažaisime stalo žaidimą, mokysimės šokti valsą. Yra galimybė nusifotografuoti apsirengus dvariškais kostiumais ir pasivaišinti arbata ir pyragu.
Teatralizuota ekskursija Smalininkuose
Smalininkai – amžinasis pasienis.“ Įvairaus amžiaus grupes kviečiame į teatralizuotas ekskursijas Smalininkuose, kur nukeliausite 100 metų atgal! Jūsų laukia susitikimai su pasienio tarnyba, mokytoju Ansu, frau Marta, Smalininkų burmistro žmona prancūzaite madmuazele le Kler ir kitais personažais
Kelis šimtmečius Smalininkai buvo reikšminga Mažosios Lietuvos gyvenvietė prie Nemuno ir Šventosios upių santakos, svarbus sienos perėjimo punktas prie ilgaamžės valstybinės sienos (nuo 1422 m. tarp kryžiuočių ordino valstybės ir LDK, nuo 1525 m. tarp Prūsijos kunigaikštystės ir LDK – vėliau Lenkijos-Lietuvos valstybės, nuo 1795 iki 1915 m. tarp Prūsijos karalystės ir Rusijos imperijos).Apie Smalininkus nuo seno buvo girios. Vietos gyventojai iš medžių sakų gamino smalą (dervą, degutą), todėl vietovė pradėta vadinti Smaliais, o vėliau – Smalininkais.
Smalininkų senovės technikos muziejus
Šioje vietoje sukaupta virš 7000 eksponatų atspindinčių žemės ūkį, buitį, amatus, technikos raidą. Naudojant sukauptus eksponatus, galima pademonstruoti 34 senovinės gamybos technologijas ir 19 amatų: pradedant populiariu ir visiems žinomu bitininkystės amatu ir baigiant geležies išgavimu iš balų rūdos
Raganų eglė
Šalia Vilkyškių miestelio esančiame miške, Rambyno regioniniame parke, žaliuoja eglė – gamtos paminklas, kitaip dar vadinama Raganų egle. Tai vienas įspūdingiausių medžių Lietuvoje, nes eglės kamienas 80 cm aukštyje šakojasi net į 17 kitų kamienų. Šios žaliaskarės aukštis siekia 32,5 metrus. Žmonės pasakoja, kad eglė taip keistai suaugusi dėl to, kad kadaise pro čia jojęs Napaleonas nupjovęs jos viršūnę. O vardas šiai eglei kilęs nuo to, jog legendos pasakoja, kad kažkada šiame medyje buvusi raganų buveinė, o viena raganaitė pamilusi jaunuolį ir nespėjusi grįžti namo – jos šluota ėmusi ir sužaliavusi.
Cit, Pagėgių raganos miega“
prie Vilkyškių raganų eglės kvies „raganaitės“, padovanos žiūrovams nuotaikingą pasirodymą su įvairiais kerėjimais, burtais, apeigomis. Raganaitės surengs tikrą puotą, į kurią kviečiame prisijungti visus norinčius pasiausti.
Edukacinės programos sodyboje.“Bitininkystė Mažojoje Lietuvoje“
. Edukacijos metu susipažinsite su realiu bičių gyvenimu, skirtingų tipų aviliais nuo kelminio iki daugiaaukščio. Išmoksite atskirti bičių motinėlę, bitę darbininkę ir traną. Degustuosite įvairių rūšių medaus, sužinosite skirtumus. Ragausite bitučių „kramtomos gumos“. Pasigaminsite natūralaus vaško žvakutes, kurias parsivešite kaip lauktuves iš Mažosios Lietuvos. Neįkainuojama gyvenimiška pamoka apie maistingus ir vaistingus bičių produktus.
„Lietuvninkų valgių ypatumai“ Jūs sužinosite apie Lietuvininkų valgius, jų skirtumus nuo lietuvių ir žemaičių valgių. Sočiai pavalgysite mažlietuviško šiupinio, paskanausite kafijos su tradiciniu kuchenu – štrudeliu. Sužinosite kokiomis priemonėmis naudojosi šio krašto gyventojai medžiodami meškas, o jei pasiseks, tas priemones ir išbandysite.
Rambyno kalnas
tai legendomis ir padavimais apipintas ir gausaus turistų būrio kasmet susilaukiantis gamtos paminklas, nuo kurio viršūnės atsiveria stulbinanti padūmavusio Nemuno slėnio, pievų ir miškų panorama bei tolumoje spindintys Tilžės miesto bokštai. Ramybo kalnas mena senuosius laikus, kai jame buvo įkurtas alkakalnis, o jį supo šventasis miškas. Pasakojama, kad Rambyno kalną saugojęs pats Perkūnas ir deivė Laima. Taip pat kalnas mena Mažosios Lietuvos svarbą lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu. Pats kalnas dabar yra 45,4 m aukščio, tačiau prieš griūtis (XIX a. ir XX a.) jis buvo dar didesnis. Nuo XIX a. kalnas garsėjo kaip pagoniška dvasia persmelkta švenčių vieta, kurias organizavo Martynas Jankus, Vydūnas, Mažosios Lietuvos draugijos ir lietuvninkai. Rambyno kalnas, stūksantis Rambyno regioniniame parke, paskelbtas kultūros vertybe ir saugomas kaip mitologinis objektas.
Šilutė -istorijos ir laiko vingiuose
Šilutės miesto pagrindas – keturios senosios Šilokarčemos, Cintijoniškės, Žibų ir Verdainės gyvenvietės. Jos buvo sujungtos XX a. pirmoje pusėje, tačiau miesto teises Šilutė gavo tik 1941 metais. O kova truko net kelis šimtmečius. Šiandien Šilutės miestas atgimsta su restauruotu Hugo Šojaus dvaru, senąja Turgaus aikšte ir Mažosios Lietuvos kultūra.Šilutės muziejininkai kviečia aplankyti muziejuje rengiamus edukacinius užsiėmimus ir paskaitas. Užsiėmimai skirti ne tik moksleiviams, bet ir jų tėveliams, mokytojams bei visiems, norintiems pažinti įdomųjį lietuvininkų kraštą.
Rusnės sala – tai unikali vieta Lietuvoje
Nemuno deltoje įsikūrusią salą supa keletas mažesnių salelių. Kad pajaustumėte, ką reiškia gyvenimas saloje galite aplankyti Uostadvario kaime, kuris įsikūręs Rusnės saloje. Edukacinis kelias po Rusnės salą „Potvynio apsupty“ Nemuno deltos regioninis parkas etnografinio palikimo požiūriu yra unikalus, jame slypi savitu grožiu gamtos, kultūros paveldo ir viena už kitą įdomesnės vietovės. Kviečiame pažinti Pamario kraštą keliaujant Nemuno deltos etnologinio – kultūrinio paveldo keliu „Potvynio apsupty“. Atvykę į Rusnės salą vyksite susipažinti su Mažosios Lietuvos kulinarinio paveldo patiekalu – rūkytu karšiu, išgirsti kaip jis ruošiamas, paragauti, ar net įsigyti. Apsilankysite pas nendrių pjovėją, kuris išsamiai supažindins su nendrių pjovimo, apdirbimo ir panaudojimo galimybėmis. Sužinoję, kaip galima panaudoti vandens plotuose augančias nendres keliausite pas žolininkę, kuri ne tik papasakos, kaip žolelėmis išsigydyti įvairiausias ligas, bet ir pasiūlys išgerti jos paruoštos arbatos. Pastiprinę sveikatą važiuosite į Pakalnės kaimą, Rusnės saloje, kur paragausite tradicinės Pamario krašto žuvienės.
Kintų – kurortinė gyvenvietė prie Kuršių marių
Kintus supa nuostabus pušynas (600 ha) – Kintų miškas. Miestelio bažnyčia pastatyta 1705 m., kai iš Ventės rago bažnyčia buvo perkelta į Kintus. Bažnyčios barokinis altorius papuoštas vietinių meistrų pjaustytomis lentomis. Meniškai pjaustytos vėjalentės, lėkiai tradiciškai puošė kiekvieno žvejo namą. Netoli Kintų gyveno žvejybos inspektorius, anglų kilmės pirklys Vilhelmas Berbomas, 1844 m. įvedęs Kuršių marių žvejų laivų žymėjimą vėtrungėse. Tokių puošnių ir savitų vėtrungių nebuvo niekur kitur Europoje. 1888-1892 m. Kintuose gyveno ir dirbo žymus lietuvių rašytojas ir filosofas Vydūnas. Čia įkurtas Vydūno memorialinis muziejus, kuriame galima pagilinti žinias apie Mažosios Lietuvos praeitį ir apžiūrėti unikalų eksponatą – Vydūno arfą. Kintai garsūs ir žvejų tradicijomis. Nuo seno kintiškiai „rungtyniauja“ su Rusnės žvejais dėl išskirtinių rūkytos žuvies receptų. Kintų – Ventės pakrantė tapo mėgstama vieta dailininkų vasaros plenerams
Ventės ragas. Žiedavimo edukacija.
ilgai buvo laikomas pačia pavojingiausia marių vieta: ten skendo laivai ir žmonės. Dabar čia pavasarį ir rudenį ant aukštų stulpų iškeliami didžiuliai tinklai paukščiams gaudyti. Ornitologijos stotyje yra gamtos muziejus. 1950 m. čia įkurta hidrobiologijos stotis, tirianti žuvų gyvenimą. Gamtininkai Ventės rage sodina specialų uogakrūmių parką praskrendantiems paukščiams maitinti. Edukacinė žiedavimo programa
Dreverna - „Žuvies kelias.“
Kviečiame į unikalią Lietuvos pamario gyvenvietę Dreverną, kur gamta sukūrė palankias sąlygas gyvenimui ir žvejybos verslui. Čia susipažinsite su žvejybos Kuršių mariose istorija, tradicijomis, žvejų gyvenimo būdu ir laivadirbyste. Pradžioje pasitiks Žvejytės“ ir “Pamariukai“ su krašto folkloro pristatymo programa „Į žvejus eisiu“. Muziejuje susipažinsite su interaktyvia istorine ekspozicija apie Pamario krašto istoriją ir kultūrą, J. Gižo asmenybe ir laivadirbio amatu. Nors minutėlei pasijusite žveju tyrinėdami žūklės schemą apžiūrinėdami kokios, kur ir kokiais būdais Kuršių mariose buvo gaudomos žuvys. Ragausite unikalią dreverniškių žuvienę bei gomurį pamaloninsite kitais žuvies patiekalais. Būsite priimti žvejų šeimose, kurios sėkmingai plėtoja šeimos verslą. Ekskursijose būsite supažindinti su žuvų auginimu uždarose sistemose, mobilia rūkykla ir žuvies parduotuve. Keliausite į Drevernos mažųjų laivų uostą, kur žvejai pasiruošę Jus išplukdyti į marias. Turėsite galimybę paplaukioti įspūdingu senoviniu buriniu kuršių laivu – reisine „Dreverna“.
„Gintaro paslaptys“ Drevernoje
Lankytojai turi galimybę ne tik paliesti gintarą, susipažinti su jo spalvomis, bet ir paragauti gintaro arbatos arba gintaro trauktinės
Romantišką Mingės (Minijos) kaimas. Plaukimas laivu ir žuvienė
kuris dėl savo unikalaus gamtovaizdžio vadinamas „Lietuviškąja Venecija“. Laivu plaukiosime Nemuno delta ir Kuršių mariomis, pageidaujantys galės paragauti šio krašto virtuvės pasididžiavimo – žuvienės. Programa laivu „Nemuno deltos unikalios vietovės“ – pasiplaukiojimas laivu po Kuršių marias. Žuvienės degustavimas beplaukiojant laivu.
Kintų – kurortinė gyvenvietė prie Kuršių marių
Kintus supa nuostabus pušynas (600 ha) – Kintų miškas. Miestelio bažnyčia pastatyta 1705 m., kai iš Ventės rago bažnyčia buvo perkelta į Kintus. Bažnyčios barokinis altorius papuoštas vietinių meistrų pjaustytomis lentomis. Meniškai pjaustytos vėjalentės, lėkiai tradiciškai puošė kiekvieno žvejo namą. Netoli Kintų gyveno žvejybos inspektorius, anglų kilmės pirklys Vilhelmas Berbomas, 1844 m. įvedęs Kuršių marių žvejų laivų žymėjimą vėtrungėse. Tokių puošnių ir savitų vėtrungių nebuvo niekur kitur Europoje. 1888-1892 m. Kintuose gyveno ir dirbo žymus lietuvių rašytojas ir filosofas Vydūnas. Čia įkurtas Vydūno memorialinis muziejus, kuriame galima pagilinti žinias apie Mažosios Lietuvos praeitį ir apžiūrėti unikalų eksponatą – Vydūno arfą. Kintai garsūs ir žvejų tradicijomis. Nuo seno kintiškiai „rungtyniauja“ su Rusnės žvejais dėl išskirtinių rūkytos žuvies receptų. Kintų – Ventės pakrantė tapo mėgstama vieta dailininkų vasaros plenerams
Papildoma informacija
AUTOBUSAS
Autobusai:
20 vt. tame tarpe ir gidas; 23 vt. tame tarpe ir gidas;
32 vt. – 36 vt;
44 vt. – 50 vt; 53 vt. – 56 vt; 60 vt. – 72 vt;
Patogus turistinės klasės autobusas, kuriame yra, garso aparatūra, oro vėdinimo sistema. Autobusui judant, keleivių saugumo labui, griežtai draudžiama vaikščioti ar stovėti autobuso salone, turite segėti saugs diržus. Autobuse griežtai draudžiama rūkyti ir gerti stiprius alkoholinius gėrimus. Tualetu autobuse (virš 29 vt.) galima naudotis tik ekstra atveju, nes tualeto talpa yra ribota, taigi – būkite supratingi!
BAGAŽAS
Pageidautina, kad kelionės autobusu bagažo svoris vienam asmeniui:
Vienos dienos kelionėje neviršytų 10 kg.
Kelionėje su nakvyne neviršytų 30 kg.
Nepalikite be priežiūros vertingų daiktų autobuse. Turto vagystės ar sunaikinimo dėl nusikalstamos trečiųjų asmenų veiklos atveju nei kelionės organizatorius, nei transporto paslaugų teikėjas atsakomybės neprisiima.
APGYVENDINIMAS
Jeigu kelionė su nakvyne Jūs galite rinktis viešbutį, nakvynės vietą pagal pateiktus pasiūlymus.
Maršrutuose vis daugėja naujų programų, atnaujintų dvarų ir naujų paruoštų turistams vietovių. Rašykite užklausoje ir mes pateiksime visus naujinius 🙂