Pašto kelio istorija
Ar žinojote, kad XIII a. Kuršių nerija buvo svarbus taškas tarp Vakarų Europos ir Rusijos? Istorikai sako, kad šis ruožas buvo vadinamas pačiu tikriausiu Europos pašto keliu ir buvo nusidriekęs visa Baltijos jūros pakrante, kuria važiuoti nebuvo taip jau lengva. Anot legendų ir pasakojimų, važiuojant pajūriu, vienas pašto karietos ratas visada turėdavo būti vandenyje, o kelionės tikrai ne visada lepindavo patogumu ir saugumu.
Mirties slėnio istorija
Ar išgirdę apie Mirties slėnį įsivaizduojate tradicinę amerikietiškų filmų tuščią ir karščio pilną dykumą be jokių gyvybės ženklų? Nuo šiol galvosite apie Nidos Mirties slėnį. Jame prieš kiek daugiau nei šimtmetį gyvavo prancūzų karo belaisvių stovykla, kurioje kaliniai dirbo, kentėdavo ir mirdavo nuo vokiečių nemalonės. Žinoma, veiksmo čia vykdavo ir daugiau, tačiau tam reikės išgirsti pilną istoriją.
70 metrų aukštį kadaise siekusi kopa ilgai buvo pati didžiausia Kuršių nerijoje, todėl ir pavadinta Didžiąja. Tačiau per XX amžiaus paskutinį dešimtmetį dėl neriboto turistų vaikščiojimo ir leidimosi kopos šlaitais jos aukštis gerokai sumažėjo ir dabar siekia tik 50 metrų. Per Sklandytojų kopą eina Lietuvos-Rusijos siena. Lietuvoje esanti Sklandytojų kopos dalis priklauso Kuršių nerijos nacionalinio parko Grobšto gamtiniam rezervatui.
Parnidžio kraštovaizdžio draustinio kopose prieš 90 metų buvo įkurta sklandymo mokykla, veikusi 6 metus. Sklandymo sportas Lietuvoje atsirado tarpukariu. Pakaunės žemės reljefas nebuvo idealus, sklandymui reikėjo didesnių kalvų, tad entuziastų žvilgsniai vis dažniau ėmė krypti į Nidos kopas. Buvo nuspręsta įkurti sklandymo mokyklą Nidoje, kur palankesnės sąlygos netgi nelaimingo skrydžio atveju: kopų smėlis sušvelnina krentančio sklandytuvo smūgį, sumažėja grėsmė piloto sveikatai. Mokyklos viršininku paskirtas G. Heidrikis, o B. Oškiniui pavesta suprojektuoti angarą. Pradėtas darbas trumpam nutrūko dėl įvykusios S. Dariaus ir S. Girėno tragedijos, tačiau greitai visos angaro statybai reikalingos medžiagos buvo pakrautos ir Nemunu atplukdytos į Nidą. Sklandytojai apsigyveno palapinėse ir patys daugiau nei mėnesį statė medinį angarą. Kitąmet jau buvo suręsti ir administraciniai pastatai, valgykla, gyvenamosios patalpos. Mokyklos vadovas su sklandytuvu „Sakalas“ pasiekė pirmąjį Lietuvos sklandymo rekordą – nenutūpęs ore išbuvo 3 val. 9 min.
Už kiekvieno lygio mokymą reikėjo mokėti po 40 litų ir kasdien po du litus už maistą. Tuo metu daugeliui tai buvo prieinamos kainos.. Galiojo ir savitos taisyklės: jei netyčia blogai nuskridai ir pataikei į smėlį, būsi pramintas „agurku“, mat vieną kartą ūkininkas iš Dzūkijos nėrė į smėlį ir kažkas pasakė, kad jis agurkus sodina: taip tokiems nemokšoms pravardė ir prilipo. Jei koks mokinys aplaužydavo sklandytuvą, jam buvo įteikiamas Oro pirato kalavijas: jį nelaimėlis turėdavo pasikabinti prie lovos, iki kol nusižengdavo kitas mokinys. O jei tas pats sklandytojas dar kartą
- Pyragiui tapus mokyklos vadovu, pradėta bendradarbiauti su užsienio sklandymo mokyklomis. Pagal mainų programą Nidoje sklandė suomiai, estai, latviai, čekoslovakai, olandai ir prancūzai. Vokietijai okupavus Klaipėdos kraštą, Lietuva neteko Nidos mokyklos, kuri per visą veikimo laikotarpį išleido daugiau nei 500 mokinių. Sklandytojai vėl grižo į Kauną. Kaip kompensaciją už prarastą mokyklą, Vokietija Lietuvos aeroklubui padovanojo mokomąjį sklandytuvą. Sovietams užėjus buvusioje Nidos sklandymo mokykloje apsigyveno rusų kareiviai. Nelaimingo atsitikimo metu visi mokyklos pastatai sudegė. Liko tik angaro pamatai, ant kurių pastatyta metalinė memorialinė arka.
Visi pasakojimai – programėlėje „Gideo“
Visos šios pasakotos istorijų ištraukos – tik labai maža, tačiau intriguojanti dalis to, ką galima išgirsti naujai sukurtame mobiliajame gide „Gideo“. Programėlė veikia tiek „Apple“, tiek „Android“ įrenginiuose.
Kaip sako patys jos kūrėjai, „Gideo“ yra išskirtinė platforma, galinti lietuvius su Lietuva supažindinti per jausmą, emociją, o ne sausus faktus ir sunkiai atsimenamas datas. Programėlė gali vėl pažadinti lietuvių norą atostogauti ir ieškoti nuotykių būtent Lietuvoje.
„Didžiuojamės šia programėle, nes joje telpa viskas, ko gali prireikti entuziastingam, Lietuvą kur kas giliau pažinti norinčiam, keliautojui. Programėlėje galima rasti ir išsamius, jau sudėliotus, kelionių maršrutus, ir lankytinų objektų sąrašus, ir unikalius, profesionaliai įrašytus, gidų pasakojimus. Juos „pagardiname“ pikantiškomis legendomis, istorijomis bei kitais įdomiais faktais, – sako Nerijus Nakutis, mobilaus gido „Gideo“ kūrėjas. – Viliamės, kad įtraukiantys maršrutai keliaujant automobiliu, motociklu, dviračiu ar net pėsčiomis taps nepamainoma priemone, ieškantiems pigaus, kokybiško įrankio atostogų metu, siekiant patirti Lietuvos gamtą iš tikro ir sužinoti visas jos įdomybes.“